Blog ›› Archive ›› By Date ›› 2015 ›› July

21 July 2015
in Klasika ir džiazas (Lithuania), July 21, 2015

Text

Pristatome vertą dėmesio muzikos naujieną — tai kompozitoriaus Jean Derome kūrinių rinkinys „Musiques de chambre“.

Jean Derome — vienas ryškiausių Monrealio saksofonininkų ir kompozitorių. Jis taip pat ir multiinstrumentininkas — groja altiniu, baritoniniu saksofonais, fleita ir kitais pučiamaisiais instrumentais. Jean Derome yra ne tik viena ryškiausių avangardinio džiazo asmenybių, bet ir talentingas šiuolaikinės akademinės avangardinės, eksperimentinės muzikos kompozitorius. Vadovauja ir garsiems free džiazo kolektyvams. Taigi šis kūrėjas aktyviai reiškiasi džiazo ir akademinės muzikos scenoje. Viename interviu paklaustas, kokio žanro muziką groja, Jean Derome atsakė: „Aš groju muziką. Ne džiazą ar kažkokio kitokio stiliaus muziką. Tiesiog muziką“. Taigi kūrėjas tiksliai neįvardina, kokio konkretaus stiliaus muziką jis komponuoja ir atlieka. Muzikoje susijungia akademinė avangardinė muzika ir free džiazas.

Nors daugiausiai šis kūrėjas reiškiasi free jazz scenoje, kaip puikus improvizatorius, multiinstrumentininlas ir grupių lyderis, naujausias albumas „Musiques de chambre“ atskleidžia Jean Derome plačias komponavimo galimybes ir talentą. „Musiques de chambre“ įrašyti 1992 — 2012 metais sukurti kameriniai kūriniai. Iš viso rinkinyje skamba 6 kūriniai (25 kompozicijos). Tai — „Cinq etudes pour figures“ (1992) sopraniniam saksofonui, fortepijonui, kontrabosui, mušamiesiems, marimbai, perkusijai ir trimitui. Šį kurinį sudaro 5 trumpų pjesių ciklas. Po „Cinq etudes pour figures“ skamba „Les cheminées“ (1997), parašytas 8 fleitų ansambliui. Kūrinys išsiskiria savo neįprastu skambesiu, atskleidžia fleitų virtuozines ir technines galimybes. Kitokia harmonija ir komponavimo technikomis paremtas „Les jumeaux“ (2000). Šis kūrinys parašytas bosinei fleitai, altiniam saksofonui, klarnetui ir bosiniam klarnetui.

Po šių 3 kūrinių skamba originaliu skambesiu pasižymintis „Saint Irascible et le papillon“ altiniam saksofonui ir perkusijai. Abu instrumentai išgauna neįprastus melodinius ir ritminius derinius, vartojamos įvairios muzikos išraiškos priemonės. Po saksofono ir perkusijos dueto seka kitas — bosiniam klarnetui parašytas solinis „Oiseau-lyre (flanqué d’une colonnade“ (2005). Albumą užbaigia „Rouge“, parašytas saksofonų kvartetui.

Kiekviena kompozicija ryškiai skiriasi savo gausia faktūrų įvairove, harmonija, ritmika ir kitais stilistiniais bruožais. Naudojamos įvairios komponavimo technikos, stebina tembrų, garsinių efektų gausa, ritmikos įvairovė. Kūrinių harmonija — moderni, girdima daug disonansinių sąskambių. Ji pagrįsta šiuolaikine muzikos kalba.

„Musiques de chambre“ — tai puikių, profesionaliai parašytų kūrinių rinkinys. Kiekvienas kūrinys atskleidžia vis kitokią prasmę, yra individualus ir savitas. Šis albumas parodo Jean Derome puikias kompozicijos galimybes ir didelį talentą ne tik free jazz scenoje, bet ir šiuolaikinėje akademinėje muzikoje. Albumą 2015 metais išleido „Ambiances Magnétiques“.

blogue@press-5382 press@5382
15 July 2015
By Dave Madden in The Squid’s Ear (USA), July 15, 2015

Text

“… the members of Fünf create music that warrants a binge.”

I recently had a debate about recipes. Someone presented the idea that following a script with exact precision is how we ensure success. I countered that, sure, this can be true, but think about all the people who break the rules and improve upon the process. "Well you have to know the rules before you can break them." Touché, but what if there are no existing guidelines for a particular design? That's how Fünf seem to work, as their electroacoustic / concrète fusion is — so to speak — no cake or lamb shank you've ever sampled.

Here are the ingredients:

  • Magali Babin: Performer (amplified objects, tape deck, nebulophone, field recordings)
  • Andrea-Jane Cornell: Performer (amplified objects, field recordings, accordion, loops and voice)
  • Martine H Crispo: Performer (circuit bent toys, iDensity, electronics)
  • Anne-Francoise Jacques: Performer (rotation, objects, amplification)
  • Émilie Mouchous: Performer (analogue synthesizers, electronic fabric)
  • Erin Sexton: Performer (oscillators, electromagnetic fields, microphone)

Mix these thoroughly until each performer is unrecognizable "between two residential basements on Berri Street, and live on a campus-community radio station from 2011 to 2014," and don't include everyone at the same time on each piece. The end result is a seamless production of delicate splendor.

Beginning with "Chaleur", the group introduces an alien communication of reversed spinning plates and ghostly feedback and drones; suddenly, an aural door opens up, and the track is grounded in a lo-fi hiss, snippets of tonal "music" and sputtering circuits. "Aimes-tu ma porte?" features a rhythm bed of camera flash power-on, a cymbal neutered of its attack and the muddled rumbling of Jacques' "rotating surfaces". On "The Name's Name", telephone busy signals mix with a chuckling German couple and manipulated airy wisps. Synthetic blips, purrs, pings, flicks and growls push alongside high heel footsteps on "Girl in the Vague"; as those begin to relax and fade, a cat in the distance begins to yowl, capping off the piece with a spooky coda.

The most ambitious work, "Retenue mystique", settles over a flock of humming ambience that comes and goes, providing a somber backdrop for nervy mechanical squeals, thick swells of vowels (think Ligeti's Lux Aeterna), sinister rasps, a Dopplering monologue and occasional synthesizer blips. The whole thing together makes your body and mind sway until the booming, electrical charge misfires of the appropriately named "Loud Operetta" break the meditation.

La règle belongs in the same world with sonic sculptors Jason Kahn, Tim Olive, Norbert Möslang, Toshimaru Nakamura, The Lappetites etc., but, as previously mentioned, there is something curiously unique about the music. Perhaps it is the group's patience, economy of sound, tidy frequency choices (i.e. keeping the highs paired with lows à la Stravinsky orchestration for a clear listening experience) and insistent, unresolved tension. Regardless of secret spices, the members of Fünf create music that warrants a binge.

blogue@press-5374 press@5374
11 July 2015

We suggest you check out Revue & corrigée #104 by Various artists, the latest addition to our shop.

1 July 2015
By Pierre Durr in Revue & Corrigée (France), July 1, 2015

Text

Encore la scène québécoise… D’un côté […], d’autre part deux artistes sonores, la première impliquée depuis longtemps dans la scène des musiques nouvelles, surtout en tant que productrice radiophonique (elle est responsable de plusieurs créations, souvent enregistrées déjà, d’autres musiciens) et longtemps animatrice à Radio-Canada, la seconde productrice de pièces radiophoniques. […]

Quoiqu’ayant déjà collaboré à certains enregistrements (de Claude Schryer en particulier) il y a près de vingt ans, ce n’est finalement qu’assez récemment qu’Hélène Prévost s’est engagée dans des créations personnelles plus régulières, comme en témoignent quelques pièces sur diverses compilations (Musicworks 104, par exemple), ou sa participation aux projets Montréal/Victoriaville, matière sonore* et A la plage constitue le premier recueil entièrement sous son nom. Cela pourrait être La plage, matière sonore. Encore que ce ne soit qu’un jeu de mot, la plage étant à prendre ici au sens d’espace enregistré. Il y en a dix. Dix plages donc! Chacune proposant une combinaison propre de sons, issus de bruits, de voix, d’instruments, de nature diverses, offrant chaque fois des climats divers, tourmentés, oniriques ou inquiétants, parfois proche du silence (plage 09)…

On finira cette chronique avec l’évocation de Havres, une courte (17.35 min.) collaboration entre un poète (Sylvain Campeau et Chantal Dumas. Cette dernière fut d’ailleurs aussi une des artistes impliquées dans l’aventure de Montréal ou Victoriaville matière sonore, mais a un parcours de créations personnelles plus anciens. Ici, elle propose une bande sonore pour la mise en sons d’un poème, basé sur un quartier péninsulaire de Montréal, la Cité du Havre, en bordure du St Laurent, décliné en français, en Irlandais et dans la langue mohawk des amérindiens du lieu. D’où plusieurs récitants, et une bande-son évocatrice aussi bien d’une certaine quiétude (celle de parc) que de son histoire et de ses diverses communautés.

* Respectivement Montréal, matière sonore Pogus P21041-2 et Victoriaville, matière sonore VICTO113

blogue@press-5372 press@5372
1 July 2015
By Łukasz Komła in Polyphonia (Poland), July 1, 2015

Text

Jean Derome to jedna z najważniejszych postaci na kanadyjskiej scenie eksperymentalnej. Ten kompozytor oraz muzyk grający na saksofonie i flecie, tworzy już od kilku dekad. Był członkiem wielu eksperymentalnych/jazzowych i rockowych grup. Jest też współzałożycielem oficyny Ambiances Magnétiques. W 1973 roku powołał do życia jedną z pierwszych awangardowo-jazzowych formacji w Quebecu — Nébu. Teraz ukazał się przekrojowy materiał Derome’a z lat 1992 — 2012, gdzie mamy kompozycje rozpisane na różne składy i instrumenty (saksofon sopranowy, trąbka, fortepian, kontrabas, perkusja, marimba, rogi, flet, klarnet etc.). Bogate aranżacje przeplatają się z improwizacją, kameralistyką i minimalizmem, a do tego artysta wprowadza bardzo ciekawe podziały rytmiczne. To wydawnictwo trzeba poznać!

blogue@press-5375 press@5375